Nekontroliuojamos nuotaikų kaitos, lūžinėjantys ar net slenkantys plaukai, trapūs nagai, išsausėjusi oda, nemiga, sutrikęs menstruacijų ciklas, širdies permušimai, problemos su pastojimu ir nėštumų išnešiojimu, depresija, nerimas ar net „perdegimas“?

Tokie ir panašūs simptomai kamuoja tūkstančius moterų. Vos prabudusios jos jau skundžiasi nuovargiu, kad neturi jėgų net džiaugtis gyvenimu. Ir dėl to kaltas visai ne ruduo su vis labiau niūresniais vakarais. Tokių simptomų kaltininkas gali būti tiesiog geležies trūkumas kraujyje ar sumažėjęs jos atsargų kiekis organizme. Lietuvos medikai sunerimę – situacija įgauna vis platesnį mastą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 1 milijardas žmonių pasaulyje gyvena su geležies trūkumu kraujyje, dalis jų – net nežinodami apie problemą. Moterys sudaro didžiąją dalį — daugelyje šalių iki 40 % moterų turi žemą feritino (geležies atsargų kiekis organizme) lygį. Lietuva — ne išimtis. Ginekologai mato aiškią tendenciją – tyliai vyksta moterų sveikatos krizė – geležies deficitas organizme, apie kurią dalis moterų net nėra girdėjusios.

Geležies deficito požymiai primena depresiją

Kas trečia moteris šiandien gyvena su nediagnozuotu geležies trūkumu. Dauguma jų mano, kad serga depresija, patyrė „perdegimą“ ar tiesiog „nebeatlaiko gyvenimo tempo“. O iš tiesų jų organizmas kenčia nuo geležies deficito, deguonies trūkumo ir visa tai fiziškai “gesina’ energiją, darbingumą, hormonų sistemą ir imunitetą. Tyrimai rodo aiškų ryšį: žemas feritinas gali imituoti depresijos simptomus ir didinti nerimo, panikos epizodų, miego sutrikimų riziką. „Pas mus atvyksta jaunos moterys labiau primenančios savo šešėlius. Jos nebeatrodo pavargusios — jos atrodo užgesusios“, — pastebėjimais dalijasi „Drops Clinic“ šeimos klinikos akušerė-ginekologė ir nevaisingumo gydymo specialistė Odeta Gabrėnaitė – Kazlauskienė.

Dažnai paaiškėja, kad moterys ištisus metus kovojo su emocijų krizėmis, net lankėsi pas psichologus, o iš tikrųjų joms reikėjo laiku išsitirti kraują – jų organizmas tiesiog patyrė geležies “badą”. „Kai žmogui trūksta geležies, jo organizmas patiria deguonies trūkumą, o tai lemia energijos ir jėgų stoką. Tačiau tai ne vienintelės problemos – įspėja gydytoja O. Gabrėnaitė – Kazlauskienė. – Kai feritinas krenta, pirmiausia išsijungia energija, o po to susilpnėja reprodukcinė funkcija ir imunitetas. Štai kodėl daliai moterų yra sunkiau pastoti ar išnešioti nėštumą, štai kodėl jos jaučiasi nuolat pavargusios ir patiriančios stresą. Štai kodėl prie jų lengviau “kimba” virusai. Tai ne moterų silpnumas, tai – biologija.

Vaisingumas: kai organizmas tyliai išjungia ateitį Kiekviena moteris vidutiniškai per metus netenka apie 0,5 litro kraujo vien per menstruacijas. O jeigu menstruacijos gausios — šis skaičius gali dvigubėti. Tai nėra „smulkmena“. Tai — sisteminė fiziologinė apkrova, kuri ilgainiui sekina organizmą. Nėštumo planavimas šiandien tampa iššūkiu vis didesniam skaičiui porų. Ir vis dažniau paaiškėja, kad viena iš priežasčių — ne hormonai, ne psichologija, o geležies trūkumas kraujyje. Kai kurios studijos rodo, kad žemas feritino lygis gali sumažinti pastojimo tikimybę daugiau nei perpus.

„Moters sveikata prasideda nuo kraujo — geležies trūkumas tyliai trikdo menstruacijų ciklą, vaisingumą bei imunitetą ir prieš įvairias ginekologines infekcijas. Geležis dalyvauja deguonies pernešime, skydliaukės veikloje, hormonų sintezėje, nervų sistemos reguliacijoje. Kai jos mažėja, organizmas pradeda “taupyti energiją”. Kūnas renkasi išlikimą, o ne kitas funkcijas, pvz. vaisingumo. Todėl menkiausi ciklo sutrikimai – tai didelis signalas moteriai, į kurį nereikėtų numoti ranka” – atskleidžia „Drops Clinic“ šeimos klinikos akušerė–ginekologė.

Normalus feritino kiekis labai svarbus moterims planuojančioms nėštumą, besigydančioms nuo nevaisingumo (ypač neaiškios kilmės) ar patiriančioms besikartojančius persileidimus. Tyrimai rodo, kad mažas feritino lygis gali sumažinti pastojimo tikimybę net 60 procentų ir, kai tik feritino atsargos pasipildo iki normos ribų, ženkliai padidėja tikimybė pastoti. 

Silpnas imunitetas tampa virusų sąjungininku 

Vis dažniau gydytojai pastebi, kad moterims, kurių organizme trūksta geležies, ŽPV infekcija laikosi ilgiau. „Žmogaus papilomos virusas pačiam organizmui įveikiamas maždaug per 6–24 mėnesius. Bet tam reikalinga stipri imuninė sistema. Kai trūksta geležies, silpnėja ir imunitetas” – aiškina akušerė-ginekologė O. Gabrėnaitė Kazlauskienė.

Jos teigimu, dažnai klaidingai manoma, kad ŽPV tiesiog neišgydomas. Tuo tarpu daliai moterų problema slypi ne tik pačiame viruse, o imuniteto susilpnėjusiame pajėgume kovoti. „Net iki 80% moterų per gyvenimą susiduria su ŽPV, tačiau daugumos jų organizmai virusą eliminuoja patys. Klausimas – kodėl ne visų? Vienas atsakymų: imuniteto susilpnėjimas organizme” – sako „Drops Clinic“ gydytoja.

Moterys – superherojės 

Kartais moterys dėl geležies trūkumo fone atsirandančių simptomų kreipiasi į psichologus, endokrinologus, neurologus ar net psichiatrus – tačiau atsakymas slypi tik nesudėtinguose kraujo tyrimuose. „Mes gyvename kultūroje, kur moteris privalo būti superheroje. Dirbti, rūpintis šeima, sportuoti, būti gražia, ramiai viską atlaikyti. Bet superherojės taip pat turi nepamiršti pasirūpinti ir savimi bei atlikti reikalingus kraujo tyrimus. Ir superherojų kraujas turi būti kokybiškas“ – sako „Drops Clinic“ šeimos klinikos akušerė-ginekologė O. Gabrėnaitė-Kazlauskienė.

Kaip pradėti moteriai rūpintis savimi? Geriausia pradžia – pasidaryti kraujo tyrimus ir išmatuoti feritiną, hemoglobiną, B12, vitamino D lygį. Ne „profilaktiškai“, o realiai suprasti savo kūną. Idealus moteriai feritinas — ne „ant ribos“, o virš 50–70 μg/l. Pasak gydytojos, nustačius feritino trūkumą, gydymas gali būti įvairus – nuo mitybos korekcijos iki geriamų preparatų ar intraveninės geležies terapijos, jei feritino lygis kritiškai žemas. Ji pabrėžia, kad geležies lašelinės skiriamos tik esant objektyviems tyrimams ir indikacijoms.

Klinikoje „Drops Clinic“ tokios infuzijos teikiamos tik prižiūrint gydytojams — ir, pasak medikų, jos tampa vienu efektyviausių būdų greitai atkurti normalius kraujo rodiklius bei grįžti į normalų gyvenimo ritmą.

„Svarbiausia – nesigydyti savarankiškai. Netinkamai vartojama geležis gali sukelti daugiau žalos nei naudos“, – įspėja „Drops Clinic“ šeimos klinikos gydytoja. 

Efektyvesniam poveikiui ir greitesniam atsistatymui 

Geresniam geležies pasisavinimui medikai dažnai rekomenduoja ir intraveninę ozono terapiją ar vis labiau populiarėjančią hiperbarinę deguonies terapiją, kai ląstelės prisotinamos deguonimi ir jis efektyviau patenka į kraujotaką bei pasiekia įvairius organizmo audinius. „Intraveninė ozono terapija – tikra atgaiva jūsų kraujotakai, tarsi „boost’as“, leidžiantis greičiau ją prisotinti deguonimi ir taip efektyviau panaudoti maistingąsias medžiagas. Po šios terapijos kūnas greičiau atsigauna ir įsijungia į energijos režimą“, – aiškina gydytoja.

Hiperbarinė deguonies terapija suteikia dar stipresnį impulsą savijautai. Komfortiškai kvėpuojate grynu deguonimi padidinto slėgio aplinkoje – ląstelės tarsi įsijungia į atstatymo režimą, kraujotaka suaktyvėja, ląstelės „pasikrauna“, jau po pirmo seanso jaučiatės žvalesni ir energingesni. „Moterys prieš tapdamos superherojėmis visų pirma turėtų pasirūpinti savo sveikata – susigrąžinti jėgas, gyvybingumą, gyvenimo džiaugsmą bei energiją. Ir tokiais atvejais poilsis savaitgalį ar atostogos jau nebepadės bei neatstatys hemoglobino ar feritino sumažėjusių atsargų. Tam reikia nebe atostogų, o profesionalaus gydymo plano“ – teigia „Drops Clinic“ šeimos akušerė-ginekologė ir nevaisingumo gydymo specialistė Odeta Gabrėnaitė – Kazlauskienė.