Kraujotakos sistema – organų sistema, kurią sudaro mūsų širdis, kraujagyslės bei kraujas, yra viena svarbiausių mūsų organizmo sistemų, kurios sklandus funkcionavimas yra būtinas organizmo veiklai palaikyti. Ši sistema yra atsakinga už svarbiausias mūsų organizmo funkcijas – deguonies, maistinių medžiagų, elektrolitų, hormonų išnešiojimą į ląsteles bei nereikalingų medžiagų šalinimą, pavyzdžiui – anglies dioksido išvalymą. Įvairūs, šios darnios sistemos sutrikimai yra gana dažnas reiškinys, tačiau nepaisant to, daugelis žmonių ne iš karto atpažįsta kraujotakos sutrikimus. Dėl šios priežasties, yra be galo svarbu žinoti kaip atpažinti sutrikusią kraujotaką, o tai reiškia – būti informuotam apie skirtingas kraujotakos sutrikimų rūšis, jų simptomus, prevenciją bei gydymą.
Kraujotakos sutrikimų rūšys
Kraujotakos sutrikimai, priklausomai nuo to, kurioje kraujotakos sistemos dalyje jie atsiranda, gali sukelti įvairias širdies ir kraujagyslių ligas. Šių sutrikimų sąrašas yra labai platus, todėl susipažinkime su pagrindiniais iš jų:
Arterinė hipertenzija
Arterinė hipertenzija – ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas kai kraujagyslėmis tekančio kraujo jėga arba slėgis yra per didelis, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Tokia būsena ilgainiui yra labai pavojinga, nes gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, širdies ligas, insultą, regėjimo sutrikimus.
Kojų venų varikozė.
Venų varikozė – tai išsipūtusios ir išsiplėtusios venos, kurios dažniausiai būna paviršinės, t.y., esančios arti odos paviršiaus. Dažniausiai venų varikozė pasireiškia kojų venose, dėl padidėjusio spaudimo stovint, bei vaikštant. Apie venų varikozę paprastai išduoda melsva, violetinė ar raudona spalvos. Taip pat joms būdingas patinimas bei iškilimas. Negydoma venų varikozė gali grėsti labai rimtomis komplikacijomis. Viena jų – trofinės opos. Opa – tai atviri vartai infekcijai į organizmą patekti.
Vainikinių širdies arterijų (koronarinė) liga (VAL)
Tai būklė, kai kraujas negali laisvai tekėti į širdies raumenį dėl kraujagyslių susiaurėjimo arba užsikimšimo. Dažniausiai tai lemia riebalinių nuosėdų (pvz. Cholesterolio) sankaupos arterijų viduje. Negydomas, šis sutrikimas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, miokardo infarktą ar širdies nepakankamumą.
Trombozė
Tai labai rimta ir sunki būklė, kai kraujagyslėse ar širdyje susidaro vienas ar keli kraujo krešuliai. Susidarius krešuliui, toje vietoje blokuojamas kraujo tekėjimas. Jei krešulys atsiskiria, jis gali užstrigti, gyvybinėms funkcijoms kritinėje vietoje. Tai gali sukelti gyvybei pavojingas būkles, pavyzdžiui, insultą širdies priepuolį, plaučių emboliją su dusuliu.
Aterosklerozė
Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga, nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos širdies, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje.
Širdies priepuolis
Širdies priepuolis ištinka tada, kai kraujo tekėjimas į širdį smarkiai sumažėja arba yra visiškai užblokuotas, dėl šios priežasties raumuo negauna pakankamai deguonies. Kraujagyslių užsikimšimą dažniausiai lemia vainikinėse arterijose susikaupę riebalai. Širdies priepuolis gali būti mirtinas arba turėti itin rimtų pasekmių, todėl yra būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.
Insultas
Insultas – tai rimta, gyvybei pavojinga sveikatos būklė, kai sutrinka žmogaus smegenų kraujotaka dėl užsikimšusios, arba plyšusios kraujagyslės. Ištikus insultui yra didelė paralyžiaus bei mirties rizika, todėl yra svarbu kuo skubiau kreiptis medicininės pagalbos. Kuo greičiau yra suteikiama pagalbą, tuo mažesnė žalos tikimybė. Pagrindiniai simptomai padedantys atpažinti insultą:
- Staiga nusilpsta kūno viena pusė
- Sutrinka kalba, orientacija.
- Sutrinka rega viena akimi.
- Pusiausvyros sutrikimas, galvos svaigimas.
- Stiprus galvos skausmas (dėl plyšusios kraujagyslės).
Kraujotakos sutrikimo simptomai
Kraujotakos sutrikimus būtina laiku atpažinti ir gydyti. Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie leidžia anksti pradėti gydymą ir išvengti rimtesnių sveikatos komplikacijų. Keletas šių simptomų buvo paminėti aptariant skirtingas sutrikimų rūšis, o toliau pateikiami pagrindiniai dažniausiai pasitaikantys požymiai, rodantys galimus kraujotakos sutrikimus:
- Kojų tinimas
Sutrikusi kraujotaka kojose gali sukelti edemą, pasireiškiančią kojų ar pėdų patinimu. Edema, dar vadinama skysčių susilaikymu, atsiranda dėl skysčių pertekliaus audiniuose. Tai nutinka dėl padidėjusio spaudimo kraujagyslėse.
- Šaltos galūnės
Dėl silpnos kraujotakos rankos ir kojos jaučiasi daug šaltesnės nei likusios kūno dalys. Kai kraujas negali tekėti įprastu greičiu, žmogus gali patirti temperatūros svyravimą odoje ir rankų bei kojų nervų galūnėse.
- Galūnių tirpimas ir dilgčiojimas
Tirpimas bei dilgčiojimas rankose ir kojose yra vieni iš pagrindinių prastai kraujotakos požymių, kurie pasireiškia, kai kraujas tinkamai nepasiekia galūnių.
- Galvos skausmas. Tirpimo bei svaigimo pojūčiai.
Galvos skausmai, kartu su tirpimo ir svaigimo pojūčiais, gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant kraujospūdžio svyravimus ar užspaustos kaklo kraujagysles kurios veikia kraujo tekėjimą į smegenis.
- Atminties, dėmesio išlaikymo sunkumai, dažnesnis bei greitesnis nuovargis.
Atminties suprastėjimas yra vienas iš simptomų, atsirandančių dėl nepakankamos kraujo cirkuliacijos. Jei smegenys negauna pakankamai kraujo gali sutrikti atmintis, klausa, koordinacija. Dėl šių priežasčių žmogus taip pat greičiau pavargsta.
- Virškinimo sutrikimai
Prasta kraujotaka yra vienas iš virškinimo trakto problemų požymių. Dėl sumažėjusio kraujo tekėjimo gali atsirasti: pilvo skausmas, viduriavimas, kraujingos išmatos, vidurių užkietėjimas.
Kokios yra kraujotakos sutrikimų pasekmės?
Kraujotakos sutrikimai yra susiję su daugybe neigiamų pasekmių. Šie sutrikimai gali sukelti įvairius kasdienius nepatogumus, tokius kaip nuolatinis skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ar šalčio pojūtis tose kūno vietose, kur kraujotaka yra pažeista. Be to, galvos svaigimas, sutrikusi koordinacija ir raumenų silpnumas gali smarkiai apsunkinti kasdienį gyvenimą. Kraujotakos sutrikimai taip pat kelia didelę rimtų sveikatos problemų ir gyvybei pavojingų būklių riziką. Esant rimtiems kraujotakos sutrikimams padidėja širdies infarkto bei smegenų insulto rizika.
Kaip gydyti kraujotakos sutrikimus?
Kraujotakos sutrikimų gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo. Svarbu operatyviai reaguoti į kūno siunčiamus ženklus, bei žinoti ką daryti sutrikus kraujotakai. Štai keletas bendrų gydymo būdų ir rekomendacijų:
Vaistai kraujotakai gerinti
Atsižvelgiant į medikamentinį kraujotakos sutrikimų gydymą, galime pastebėti, jog egzistuoja nemažai įvairių medikamentų. Aptarkime keletą pagrindinių:
- AKF inhibitoriai – skiriami esant aukštam kraujo spaudimui ar širdies nepakankamumui.
- Antikoaguliantai – padeda išvengti kraujo krešulių.
- Statinai – padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujo plazmoje.
- Diuretikai – padeda iš organizmo pašalinti papildomus skysčius, gydo aukštą kraujospūdį bei širdies nepakankamumą.
- Beta adrenoblokatoriai – skiriami įvairių širdies sutrikimų gydymui.
- Kalcio kanalų blokatoriai – gydo padidėjusi kraujo spaudimą, įvairias aritmijas.
- Vazodilatatoriai – tai kraujagysles plečiantys vaistai. Gydytojas gali skirti kraujagysles plečiančių vaistų aukštam kraujospūdžiui, krūtinės skausmui ar širdies nepakankamumui gydyti.
Tam tikriems kraujotakos sutrikimams yra reikalingos ir chirurginės intervencijos, pavyzdžiui širdies operacija, perkutaninė koronarinė intervencija, minimaliai invazinė širdies operacija.
Sveikas gyvenimo būdas, bei prevencija
Žinoma, kaip ir su daugelių sveikatos problemų, geresnio rezultato galime tikėtis tuomet, kai imamės prevencinių priemonių dar prieš atsirandant rimtiems sveikatos negalavimams. Skirtingi kraujotakos sutrikimai reikalauja specifinių priežiūros būdų, tačiau egzistuoja tam tikros bendrosios rekomendacijos. Vienas iš svarbiausių veiksnių, siekiant užkirsti kelią kraujotakos sistemos ligoms yra reguliarus sveikatos tikrinimasis. Daugelis žmonių turi rizikos veiksnių, apie kuriuos net nežino. Gydytojas gali anksti pastebėti problemas, kol jos netapo rimtesnės.
Kitas, itin svarbus aspektas – mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai. Tinkama mityba bei gyvenimo būdas gali ir padėti išvengti kraujotakos sistemos ligų, ir pagerinti sveikatos būklę jau su jais susidūrus. Todėl yra svarbu:
- Laikytis širdies sveikatai palankios mitybos – į savo mitybą įtraukite maistą kraujotakai gerinti. Tokie produktai kaip aitrieji pipirai, granatai, burokėliai, uogos turi savybių padedančių efektyviai kovoti su kraujagyslių ligomis.
- Įtraukti aerobinius pratimus ar kitokio pobūdžio fizinį aktyvumą į savo kasdienę rutiną – atlikite sportines veiklas ir pratimus kraujotakai gerinti, tokius kaip įtūpstai, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu ir joga.
- Kiek įmanoma labiau vengti streso, mokintis ir taikyti streso mažinimo technikas.
- Vengti rūkymo, alkoholio bei kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
Maisto papildai kraujotakos gerinimui
Norintiems pagerinti kraujotaką pasitelkiant maisto papildus verta atkreipti dėmesį į:
0. kofermentą Q10. Širdies darbui kofermentas Q10 yra ypatingai svarbus – juk ji turi pagaminti didelius energijos kiekius, kad užtikrintų plakimą. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, jog sergančių širdies ligomis žmonių, kurie vartojo kofermentą Q10, būklė itin pagerėjo: mažiau skauda krūtinę, nesijaučia pavargę, širdis plaka stipriau ir jie turi kur kas daugiau fizinės jėgos.
- L-argininą – be kitų svarbių vaidmenų organizme, ši amino rūgštis gali veikti, kaip kraujagysles plečianti medžiaga, kuri gali atverti arterijas ir pagerinti kraujotaką.
- Geležį – tai būtinas mūsų organizmui mineralas, kuris yra reikalingas tam, kad susidarytų hemoglobinas, kuris atlieka deguonies pernešimo kraujyje funkciją. Geležis yra labai svarbi sveikos kraujotakos dalis. Nors šis mineralas yra randamas įvairiuose maisto produktuose ne visuomet mūsų organizmas pasisavina pakankamą jo kiekį, tad pasitarus su gydytoju į pagalbą galime pasitelkti geležies papildus.
- Omega-3 – egzistuoja daugelis tyrimų siejančių omega-3 riebalų rūgštis su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata. Omega-3 riebalų rūgštys gali pagerinti kraujotaką mažindamos trigliceridų kiekį. Taip pat manoma, kad omega-3 mažina arterijų užsikimšimo riziką, nes padeda išvengti trombocitų susikaupimo.
Papildomos terapijos kraujotakos gerinimui
Padėti pagerinti kraujotaką gali ir Ozono terapija. Šios procedūros metu iš paciento yra paimamas nedidelis kraujo kiekis, tam, kad jį galima būtų prisotinti ozono dujomis ir vėl, palengva sulašinti jį į veną. Ozono terapija gali padėti gerinti kraujo tekėjimą, mažinti uždegimą bei kraujo tirštumą, plėsti kraujagysles, leidžiant kraujui lengviau tekėti.
Kita, nemažiau veiksminga procedūra NAD+ (Anti-Aging) terapija. Tyrimai rodo, jog NAD+ junginys, kuris yra randamas kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje, vaidina svarbų vaidmenį palaikant širdies ir kraujagyslių sveikatą. NAD+ padeda reguliuoti širdies energijos gamybą ir medžiagų apykaitą, o jo sumažėjimas gali prisidėti prie širdies problemų senstant. Ši procedūra gali prisidėti prie kraujotakos gerinimo, uždegimo bei cholesterolio kiekio kraujyje mažinimo.
Apibendrinimui
Kadangi kraujotakos sutrikimai gali sukelti rimtas sveikatos problemas, yra būtina juos laiku atpažinti ir tinkamai gydyti. Ankstyva diagnostika ir individualus gydymo planas, įskaitant vaistus, sveiką gyvenseną bei sveikatai naudingus papildus bei terapijas, yra esminiai veiksniai, padedantys išvengti ligos progresavimo ir ilgalaikių pasekmių sveikatai. Visada svarbu konsultuotis su gydytoju ir aptarti asmeninius sveikatos poreikius, siekiant užtikrinti efektyviausią gydymo eigą.